Bologna for settlers

While Woody Allen is spending his summer in Italy shooting new film 'The Bop Decameron' and I am postponing my return to the lands of the great Romans, here grow more and more people who are just about to find their ways to Italy and always are hungry for a piece of advice.

This year along P. Cruz Woody also brings J. Eisenberg 

Welly welly well, some time ago I've been settled in Bologna, Italy and I could be useful no more than that.

There are differences on the purposes of your visit, period and your personal characteristic features. All in all, those next some of the advices would be the most of value for an exchange students at Universita di Bologna. While for Johns Hopkins university there might be an absolutely different story.

So what's the plan? First of all, University of Bologna has 5 campuses: Bologna, Cesena, Forli, Ravenna, Rimini and as I got to know one more in Buenos Aires <?>  If you've been selected to any than Bologna campuses you should still try to manage to get to Bologna - city of students and Neptune.

Fontana del Nettuno at the Piazza Maggiore 

Bene, benvenuto in Italia, benvenuto a Bologna!

1st Step - Home

If you have a scarce knowledge of Italian, don't want to spend time on checking the apartments and taking the whole week on decision and furthermore would prefer to live around other students? Then one of the best options might be dormitory which is located around 15 minutes away from the city center, costs not more than 300 euros monthly and is actually a spacious apartments sometimes with huge balconies perfect for late summer's parties. Here's the link for this sort of accommodation.

One of those balcony parties

Other than that options: Google the flat rental offers on the Internet in both English and Italian languages or come to Bologna approximately a week beforehand, take a cheap hostel and contact the advertisers from the streets in Bologna (majority of them are at Via Zamboni) - recommended for at least skilled Italian speakers.

Ads for accommodation rentals in Via Zamboni, Bologna

2nd Step - Transportation

Public transport (mainly buses) - Info. (for students monthly it comes to around 24 euros)

Taxi (not that expensive comparatively to Western Europe)

And my favorite - bicycles. 

There are few ways to get a bicycle:

1. Buy a new one (cost could reach 300 euros)

2. Re-buy from ex-student (around 20-30 euros but you need to know people in advance)

3. Buy it from the auction (0-30 euros but you need to follow the time of the auction and sometimes be a clown)

4. Buy it from stolen bikes dealers at Via Zamboni (it's fixed cost - 20 euros but you will have to invest next 20 for the huge chain that no-one would steal it again)

5. Steal it (requires skills and particular conditions of childhood).

My first introduction to a Fixie bike

Any way you choose, have in mind, that in Italy there's always Guardia di Finanza which any time could ask you to prove any of your purchases - for instance, a bike. More likely it would never happen but each and  every of us are responsible of the actions we take. 

  They are more real than God

Basically that's it. There's a place to live at and there's an instrument to get around with. Keeping yourself alive and dizzy those are the refinements which come with time and age. 

And yet there are so many things about Bologna left behind which will eventually be disclosed in later posts or answered personally. Buona Fortuna! 

Baraka

This is perhaps the least random stuff I ever posted. I've seen this wonderful film 'Baraka' (1992 y. by Ron Frickie). Baraka means blessing by multiple languages. Film doesn't cover any of narrative storyline and from the very beginning might appear cranky to focus on. However, evolving harmony and directors' deep understanding of photography unleashes the great masterpiece simultaneously covering beauty of the nature and significance of the culture.

Here are some introductory snapshots from 'Baraka'. I ought to comment just a couple of them simply because I am not intellectually and culturally sufficient yet on sharing my opinion on the rest of the film. 

During the timeline of the movie there're no particular references of what exactly is happening, why it's so and where it's about. Consequently, the huge amount of existent knowledge is required. 

Some indigenous man at Temple

Israel 

 Unknown for me

Galapagos Islands

 Technology

Madness of the time

Ride in Cambodia

Workers in USA

India

India. Funeral

The movie was filmed at 152 locations in 24 countries: Argentina, Australia, Brazil, Cambodia, China, Ecuador, Egypt, France, Hong Kong, India, Indonesia, Iran, Italy, Israel, Japan, Kenya, Kuwait, Nepal, Poland, Saudi Arabia, Tanzania, Thailand, Turkey and the United States.

P.S. From my point of view, the place called Tuol Sleng (means 'Hill of the Poisonous Trees') Genocide Museum located in Phnom Penh, Cambodia, which is also shown in the film, is the most depressive place on the Planet. It's an actual high school turned into the torturing prison run by Khmer Rouge in between 1975 and 1979. I still remember the graffiti painting from one of the cells: 'Life is what we make it'. But was it for them?

Autentiškas vienetas iš novelių rinkinio "Žvakės" (Lithuanian)

Tikėti lengva.

Daug sunkiau gyventi.

Autentiškas vienetas

Geriama buvo įvairiai ir visur. Tai buvo galima daryti pavieniui ir kompanijose. Žmonės degino jausmų vėliavas stovėdami ir gulėdami lovose, giliai susikaupę ir atviromis širdimis. Chaotiškas veržlumas užvaldė tiek jaunus, tiek ir pagyvenusius. Karo veteranas su protezu vietoj rankos pilstė į stiklines ir bokalus. Sąmoningai gurkšnoti iš stiklelių nebebuvo nei prasmės, nei laiko. Tylus vaikų juokas ir dvokiančių vystyklų kvapas nebekėlė emocijų ir tarsi nuo žmogaus odos atsiskyrę odos gabalėliai nusėdo ant vonios krašto. Liumpenproletarų vaikai kieme mėtėsi žemės grumstais, kurie orą rėždami įvairiomis trajektorijomis kūrė tamsųjį meną. Tai net nebuvo tikras karas – tik apakintųjų karo lauke reabilitacija. Vienas žemės luitas sudrebino lango stiklą , bet bokalai ir stiklinės toliau buvo kilnojami. Jiems nebereikėjo taurių, nebebuvo prasmės į jas ką nors pilti.

            Išaušus raudonam revoliucijos rytui, būtinai turi ateiti ir vakaras, nors pati revoliucija ir būtų sėkminga. Todėl miegojo žmonės vienetais ir grupėmis. Miegama buvo ant nešvaraus grindinio įsisupus į neplautus patalus. Kiti tiesiog paklydo (o gal ir atrado). Rytojus lauk išbruko naujus svečius. Maisto ir gėrimų dienos davinys buvo patikėtas karo veteranui su protezu vietoj rankos, kuris ir vėl sinchroniškai pilstė. Gurkšnoti iš stiklelių ir vėl nebebuvo prasmės. Kraują varinėjančiųjų populiacija stipriai krito, nuostoliai neregistruoti. Raudonos akys ieškojo kompanionų (o gal tik aukų). Fronte už lango buvo tylu, o deformuoti žemių sviediniai niekino landšaftus. Negyvas katinas nusirito nuo stogo (ir kaip jis ten atsirado?). Atlikusi tam tikrus reikalus, iš tualeto sugrįžo apkūni moteris, vilkinti smėlio spalvos kimono. Riebi ranka įsikibo į veterano parankę, o apdujusios akys apžiūrinėjo vargšą kailiniuotį.

-Tokia yra gyvenimo harmonija... – sumurmėjo stambioji dama.

-Tikriausiai dirigentas susilažino su rašytoju dėl tam tikrų jūsų sugebėjimų, - šypsodamasis prabilo veteranas ir tie, kurie jau gan laisvai judino žandikaulius, pasileido kvatotis.

-Dėl ko? Dėl manęs? Nieko nesuprantu! Kaip aš galiu būti susijusi su tuo katinu?! – įsižeidė kimono savininkė.

-Ponia, juk tai jūsų katinas. Tas pats, kurį jūs įsigijote prieš keletą metų, - į dviejų subjektų pokalbį įsiterpė elegantiškas siuvėjas.

-Bet juk... Juk jį idiotas suvažinėjo. Jo šuva nuolatos tuštindavosi ant mūsų vejos, o pats senis pervažiavo Pilką... Tai kaip jis čia?... – susigraudino ponia.

-Kvepia sąmokslu ir indų plovikliu, žinoma! – energingai sušuko paslaptingas detektyvas, lįsdamas iš spintelės po kriaukle.

-O kas šitas? – vaikiškai sužiuro pagrindinė šios novelės veikėja (bent jai tuo metu atrodė, kad ji yra pagrindinė) ir paleido plastikinį rankos pakaitalą.

-Inspektorius iš tryliktosios nuovados, dirbantis teisingumo labui ir tautos gerovei. Esu atsakingas už tarprūšinį saugumą, namų apsaugą, naminių gyvūnėlių teises ir teisę į apmokamą šiltą vandenį bei privatumą ir intymumo išsaugojimą, - kaip ilgai mokytąsi dvieilį išpylė prieš bučiuodamas storosios ranką.

            -Matote, - toliau greitakalbe filosofavo inspektorius, - taip jau susiklostė, kad tarprūšinius santykius pastaruoju metu pažeidinėja tik žmonės. Gimę buvom pasmerkti konfliktams. Vieni yra priversti kentėti ir slapstytis, antri kankina ir persekioja, o štai treti (tokie kaip aš) siekia iš to pasipelnyti, - gestikuliuodamas aiškino inspektorius iš tryliktosios nuovados.

Bailys, bandydamas pabėgti nuo pasaulio, kurio negali pakeisti, užtraukė ilgas užuolaidas. Jeigu apdujusios akys nemato fronte gulinčio katino, vadinasi, jo ten ir nėra. Aklas proto blaivumas! Karo veteranas netyčia prasitarė niekada nemėgęs karo ir sugraudino keletą klausytojų. Inspektorius ir dama nežinia kur dingo, kažkas užsirūkė. Mažas berniukas sėdėjo kampe ant fotelio ir verkė mirštančios šventės.

            Trečią dieną jis atsikėlė ir nusiprausė pridžiuvusį prakaitą. Žengė nusiaubtu grindiniu ir gėdijos ištuštėjusių namo kampų. Peleninėj palikta cigaretė smilko iš lėto, pamažu virsdama gracingu mėlynu dūmeliu, besirangančiu lubų tinko link. Ant kėdės dulkėjo ponios beretė, o televizorius didžiavosi žaliu inspektoriaus kaklaraiščiu. Ant stalų, kėdžių, grindų, spintelių, kriauklėje – visur puvo maistas neplautuose induose. Sunki tyla kaupėsi namuose, ir sulėtinti saulės spinduliai sunkėsi vidun.

            -Ho, ho, ho... Džiaugsmingų Šventų Kalėdų ir laimingų Naujų Metų! - polifoniškai sušuko elektroninis klounas, sėdintis kampe ant fotelio.

Viskas, o ypač laikrodžių rodyklės, ėmė suktis. Tai pirmyn, tai atgal... Tai atgal, tai pirmyn... Du šaunūs vyrai atnešė pianiną. Jis išgėrė vitaminų ir, išėmęs baterijas iš klouno, susirangė ant fotelio.

Tą vakarą jis vis dėlto atsikėlė ir įniko plauti indus. Vanduo tekėjo, buvo tylu. Jis buvo vienas ir pamirštas (o gal taip tik pasijuto). Jis įdėjo baterijas atgal į klouną ir toliau plovė indus (o gal tik indų plovikliu šveitė sielą). Įvairaus dydžio lėkštutės ir didelės lėkštės, porceliano puodeliai ir plačiasieniai bokalai, grakščios taurės ir paprastučiai stikliukai, maži dubenėliai ir dideli puodai... Rankų oda tirpo, o indų bokštai sviro nuo aukščio.

Pesimistiški sniego gabalėliai ėmė kristi iš aukščiau. Keturios (o gal ir daugiau) kalėdinės žvakės degė ant palangės. Vėjo įsukti sniego gabalėliai vartėsi vienas per kitą ir braižė stiklą. Girgždantis vežimas su įsiutusiu „žirgu“ lėkė tiesiai į langą. Tamsą skrodė aukštai keldamas kojas ir seilėmis besitaškantis įsiutęs berniukas. Paskui save jis tempė geležines rogutes, prikrautas kažkokios mantos. Tamsoje degė paskui girgždančias roges besivelkanti kibirkščių uodega. Berniuko akys garino grėsmę ir spindėjo nelyginant vilko, besivaikančio atkaklų grobį. Putos vertėsi iš burnos, o kieti batų padai ėmė skelti naujas kibirkštis. Ne žmogus – metalinis garvežys, paliktas dievo valiai. Vienatvės klejonė ir pamestas amžius... Pažeisti tarprūšiniai santykiai? Dar trys metrai ir objektas dega keturiose (o gal ir daugiau) kalėdinėse žvakėse. Pažeme kažkas nusirito (gal tuščias šiukšlių maišas). Putos ėmė virsti iš kriauklės...

Įveikęs dalį indų, dėliojo juos į apdulkėjusias lentynas. Nuovargis smelkėsi į kojas ir rankas, kaktą dengė plonas mažų prakaito lašelių sluoksnis (o gal tik  užteršta atmosfera). Už lango pleveno baltos kapituliacijos vėliavos. Pralaimėjimas, kaip ir vakaras, neišvengiamas. Nebėra prasmės gerti dideliais kiekiais, niekas nebevaišina. Prisėdusio poilsiui vieneto galvą parėmė vandens prisisunkusios baltos rankos, akys nebematė...

Basos močiutės pėdos judėjo šaltu namų grindiniu. Ilga pilka suknelė tyliai šnarėjo, o nuo gėlyčių krentančios dulkės paliko šlykštų pėdsaką. Kaulėta ranka braukė pianino dangčiu, o beakis veidas (o gal tik No kaukė) uostė čiobrelius. Giliai susikaupusi kaulėta figūra atsisėdo ant kėdės priešais pianiną ir ėmė skambinti gerai pažįstamą melodiją. Prakilnios ir šokinėjančios natos gramzdina į prisiminimų gilumas. Keletas neigiamų pažymių mokinio dienoraštyje, jokių persekiotojų spintelėse, jokių sužalotų dėdžių, o ir storoji ponia buvo kitokia. Ji mylėjo šunis. Ji pjaudavo žolę, o pavargusi krisdavo į hamaką ir laižydavo ledus. Visuomenės buvo mylima.

Telefoninis skambutis skėlė antausį prisiminimams ir parvedė į namus apgirtusią realybę.

-Klausau! Taip. Viskas seniai sutvarkyta. Ne. Be abejo. Rytoj atvykstu.

Nutrenktas telefonas pasispardė ir nurimo. Sudrėkusios akys dar spėjo pamatyti ore sudegti baigusios senelės suknios klostės atodūsį. Smilkstančios medžiagos tvaikas buvo per kartus, vynas išgaravo, vienas iš dangoraižių neatlaikė amžių naštos. Šukės krauju pasklido po visą virtuvę. Ciklas ir vienatvė plūduriuoja klane. Šukės pjausto kojas, stiklas lange prakaituoja, trys kalėdinės žvakės jau nebedega (o gal tik nebegalioja), tamsoje salsą šoka lanksčios kibirkštys. Iš čiaupo bėga tik rūdys (o gal ir fekalijos), o po šešių valandų jis važiuos į darbą ir apie tai negalvos.

Raudonas signalas, karti cigaretė ir blaivus vėjas, plūstantis pro išmuštą automobilio langą, sukelia simptominį drebulį. Neįgali mergaitė per kelią tempia prie virvės pririštą negyvą Pilką. Pilnas bakas benzino ir užteršta atmosfera – traukinys, kurio paskutinė stotelė- „Vienatvės pragaras“. Tie, kurie nespėja išlipti...

Karolis Arbačiauskas, 2007

Timeless camera makes timeless pictures

Suppose there is nothing wrong with who we are. Here's a silent but brave moment of the great alliance of sun and a girl shot at summer of 2010 in Lithuania with FED 2 - reliable Soviet camera since 1955.

Old Turkish proverb says: 'Give man a cow and he'll make a kebab for you'.

It’s more defined in Deutschland

Blind date or accidental meeting somewhere in Nordic-Eastern Europe? Your colleague and a prospect partner after cup of coffee takes your base note of ‘YSL Jazz’ as a middle note of ‘Тройной’? Which literally means no Master Blaster?

                                          YSL Jazz commercial

                                 and on the other side of the ring 

                                          Тройной - Регулярно

In this case you’d better be on your way to Germany where things are more likely what they are. The land where beer is beer and sausages contain actual meat in them.

This is a flashback from Germany at the autumn of 2008 when I took couple of first pictures with my freshly purchased camera.

Black Frames 2008 Germany Heidelberg - cozy, romantic and rich of students. Random medicine student on the street.  

White Frames 2008 Germany. My dearest and kindest friend Achieng Onguru from AIESEC Kenya whom I met during TWIN'08 conference held by AIESEC Karlsruhe.

Not even a science can beat Germany.

Velkommen

Once I was at the cabinet of psychiatrist where I was asked ‘When do you feel the pain?’ ‘I couldn’t exactly define’ – I replied. ‘Doesn’t pain appear at night before you go to sleep?’ – Doctor asked me once more. ‘It might sort of be onwards that…’ I provided kind of vague answer.

So finally Doctor made sincere and honest conclusion: ‘You know, I see your problem. At night when you are left alone your fears take you over. ’ ‘You made quite a point I thought’ but left the service.

When I actually turned around my lazy neck and saw bunch of my friends taking visual actions – some left the country for a prosperous job, some play poker, some deal their own companies, some became hipsters and ride their bikes, some became managers, some lawyers and the worst – b a n k e r s. However, as individuals the major amount of them possesses or have ever possessed a webpage or a blog.  Moreover, not only crappy ones. Meanwhile, I maybe have tried the variety of activities mentioned above but never blogging. I found myself sane enough to keep my private life at the shelf where it belongs to. Now as bones are getting fragile and the life shorter – it’s a sexy time for DROP BY DROP LOOSING THE SANITY and revealing god damn things.

In a manner of speaking, I don’t know how it’s going to begin and when it’s going to end. However, this is going to try to become my personal blog which at this time DOES NOT FOCUS neither on COFFEE, WOMEN or PERFUME and is going to fulfill chattered memories of travels, friendships, aspirations employment and 4 walls-Internet life.

So WELCOME to my new-born blog as it is. I don’t expect you to read it, I don’t expect you to like it and after all I don’t expect your comments. As long as I am not paid for it, hunting rabbits would be me profitable for the both sides.

P.S. Each and every reader should be aware of the fact that the life before the Internet was also a life and thus never deny the circumstance that if you are here – you are also there.